Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia (sutrumpintai vadinama Vilniaus šv. Jonų bažnyčia) – neparapinė bažnyčia, stovinti Vilniaus senamiestyje, Vilniaus universiteto teritorijoje. Tiesiogiai pavaldi Vilniaus katedrai. Kultūros paveldo objektas Nr. 26848. Turi gotikos, baroko ir klasicistinių bruožų. Mišios laikomos lietuvių kalba. Bažnyčios varpinė (1610 m.) yra aukščiausias Vilniaus senamiesčio statinys (69 m), joje įrengta Fuko švytuoklė, įrodanti, kad Žemė sukasi aplink savo ašį. Prie buvusių svarbiausių gatvių sankryžos 1387–1426 m. pastatyta mūrinė gotikinė pirmoji parapinė bažnyčia. Ji pradėta statyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos iniciatyva. XV a. ir 1530 m. degė. Kaskart bažnyčia buvo atstatoma, kol XVI a. viduryje, klebonaujant žymiam teisininkui Petrui Rozijui, tapo svarbiu reformacijos ir kontrreformacijos kovų epicentru. 1571 m. kovo 11 d. ATR valdovas Žygimantas Augustas bažnyčią oficialiai perdavė jėzuitų įsteigtai Vilniaus kolegijai. Bažnyčios rekonstrukcijai 1571 m. prie Riešės jėzuitams paskirtas molingas sklypas plytinei pasistatyti. Nors perstatymo metu buvo išlaikyta pamatinė gotikinė pastato architektūra, bažnyčios tūris patyrė reikšmingų pokyčių – pastatas buvo prailgintas į dabartinės Šv. Jono gatvės pusę, sumūryta nauja plati presbiterija su deambulatorijumi (apėjimu apie didįjį altorių) bei trisienė absida, taip pritaikant erdvę iškilmingoms akademinėms bei religinėms jėzuitų ordino apeigoms. 1600–1610 m. pastatyta mūrinė varpinė. Bažnyčia gerokai apgriauta 1655 m. per karą su Maskva; įgriuvo skliautai. Netrukus suremontuota. 1700 m. rekonstruotas choras, įsigyti nauji vargonai. 1702 m. Švedijos kariai išsivežė sidabrinius liturginius reikmenis. |
kovo 13 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Pelkinė viksva (Carex acutiformis) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas. Pelkinės viksvos pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: „carex“ – viksva, „acutiformis“ – panaši į aštriąją, smailiąją. Daugiametis, pilkai žalias, retakeris, (40)50–80(102) cm aukščio augalas, išauginantis horizontaliai šliaužiantį šakniastiebį su ilgomis, storomis palaipomis, padengtomis stambiomis, žvyniškomis, rudomis makščių liekanomis.Stiebai statūs, stiprūs, tvirti, tribriauniai, labai aštriomis briaunomis, šiukštus; pamate jie apsisiautę šviesiai rudomis, purpurinio atspalvio, pakraštyje tinkliškai išsiskaidžiusiomis makštimis. Lapai 4–8 (9) mm pločio, plokšti, jų kraštai kartais žemyn užsirietę, viršūnė laipsniškai nusmailėjusi, kraštai šiukštūs, apatinė pusė šiukšti, skiauterėta, paprastai jie tokio pat ilgio, kaip stiebai, makštys prie stiebo pamato šviesiai rudos, tinkšliškai susiskaidžiusios. Žiedynas gana retas, 10–16 cm ilgio, susideda iš 4–7 varpučių. Kuokelinių žiedų varpučių pažiedės apatinėje varputės dalyje bukos, viršutinėje ištįsusios į ilgą, dantytą smaigelį. Šoninės varputės 1–3, visos elipsiškos, maždaug vienodo didumo, atokiai viena nuo kitos ir nuo viršūninės varputės. Kuokelinės varputės 2–3, piestelinės 2–3(4), 2–6 cm ilgio, bekotės, tiktai apatinė kartais trumpakotė. Šios savaitės iniciatyva yra Lietuvos augalai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
